Verslo plano pilkoji zona: kas prašant paskolos gali tapti barjeru

2022-10-20
Kreipiantis į banką paskolos vienas iš esminių dokumentų, kuriuos būtina pateikti, yra verslo planas – su stiprybių ir silpnybių įvardinimu, rizikų įvertinimu, veiksmų planais realistiniu ir pesimistiniu scenarijais. Tarp paskolų gavėjų Lietuvoje dominuoja smulkus ir vidutinis verslas (SVV), tokios įmonės mūsų šalyje sudaro daugiau kaip 95 proc. visų registruotų bendrovių. Patirtis rodo, kad viena iš opiausių SVV problemų slypi tame, jog absoliuti dauguma mažų ir vidutinio dydžio bendrovių neturi rizikų valdymo planų. Kitaip tariant, vietoje tvaraus verslo plėtojimo ir prevencijos jos vadovaujasi gaisrų gesinimo taktika. Bankai, svarstydami kredito suteikimą, pirmenybę teikia tvariu verslu besirūpinančioms bendrovėms, ir dažnu atveju gali nemenkai pagelbėti rengiant rizikų valdymo planus.

Kaip darbo rinkoje konkurencija vyksta ne tik tarp darbuotojų, bet ir tarp darbdavių, taip ir finansų rinkoje tarpusavyje rungiasi ne tik bankai dėl klientų, bet ir pačios verslo įmonės konkuruoja dėl geresnių paskolų sąlygų. Konkurencinio pranašumo paskolos gavėjai įgauna tuomet, kai būna geriau atlikę namų darbus ir tiksliau apskaičiavę, kaip plėtotų verslą esant scenarijams A, B ir C.

Lietuviai naudoja daugybę patarlių ir priežodžių apie žmonėms būdingą neapdairumą. Tačiau vienus kasmet ir vėl „žiema užklumpa netikėtai“, kiti, nepaisant šimtmečius žinomų patarimų, visus kiaušinius į vieną gurbą sudeda. Jei būtų galima atsukti laikrodį atgal bent į 2019-uosius, kiek iš Lietuvos verslininkų būtų pagalvoję apie poreikį geriau pasirengti nuotoliniam darbui, diversifikuoti tiekėjus, pasirūpinti pigesne elektros energija? Šie klausimai dabartiniu metu gali skambėti retoriškai, tačiau nedaug suklystume teigdami, kad dauguma įmonių būtų visiškai kitaip pasielgusios pasirinkdamos naujas rinkas, verslo partnerius ar energijos šaltinius. Laiku atliktas rizikų įvertinimas suteiktų įžvalgų tikslesniems ir tvaresniems verslo sprendimams.

Didžiausiose Lietuvos bendrovėse rizikų valdymo planai per keletą veiklos dešimtmečių pamažu tapo neatsiejama tvarumo programų dalimi, tačiau tenka liūdnai konstatuoti, kad dauguma smulkių ir vidutinio dydžio įmonių apie rizikų valdymo planus dažnu atveju net nėra girdėjusios. Be kredito įstaigų ir investuotojų niekas tokių dokumentų nereikalauja, todėl šioje srityje daug metų niekas nesikeičia. Pastebime, kad rizikų valdymu įmonių vadovai dažniausiai pradeda rūpintis tada, kai patiria sunkumų mėgindami įveikti jau ištikusią krizę, ir tik vėliau, siekdami sėkmingiau susitvarkyti su naujomis krizėmis, pradeda joms ruoštis iš anksto.

Šioje srityje didelėmis pagalbininkėmis gali tapti finansų institucijos, kurioms Europos centrinis bankas (ECB) kelia griežtus reikalavimus ir rizikų valdymas yra neatsiejama jų veiklos dalis. Bankų patirtis valdant likvidumo, kredito, reputacines, teisines, operacines, verslo ir strategijos rizikas gali būti sėkmingai panaudojama ir kituose veiklos sektoriuose. Be to, ECB 2020 m. išplėtė sąrašą, atkreipdamas ypatingą dėmesį į būtinybę valdyti klimato kaitos, geopolitines, kibernetinio saugumo, verslo tvarumo ir kitas rizikas.

Pastarieji metai verslui – krizė po krizės, tačiau buvo pasirengusių geriau

Mėginantį atsigauti nuo pandemijos padarinių Lietuvos verslą ištiko nauji iššūkiai: tenka skubiai spręsti tiekimo grandinių sutrikimų problemas, dorotis su energijos ir žaliavų kainų šuoliais. Negana to, karas Ukrainoje privertė pasitraukti iš Rusijos ir Baltarusijos rinkų, atsisakant dešimtmečiais kurtų verslų ir didžiulių investicijų.

Rizikas valdančios įmonės gal ir nebuvo numačiusios pandemijos bei karo rizikų, tačiau kitų rizikų proaktyvus valdymas leido amortizuoti kitus nenumatytus nuostolius ir padėjo greičiau prisiderinti prie pasikeitusios situacijos.

Tuo metu, kai vienos įmonės daugiau investavo į spartų augimą, kitos nepamiršo ir tokių investavimo sričių, kaip sąnaudų mažinimas, energijos ir žaliavų tiekimo diversifikavimas. Šiuo metu tai leidžia įmonėms būti pranašesnėms už konkurentus ir dirbti stabiliau.

Pavyzdžiui, Alytuje veikianti stiklo paketų gamykla „Glass LT“ savo teritorijoje saulės baterijų parką pastatė prieš 3 metus, kai dar nebuvo jokių energijos kainų augimo ženklų. Dabar įmonė beveik pusę reikalingo elektros kiekio pasigamina pati, o užsakymų skaičius yra toks, kad dirbama keturiomis pamainomis septynias dienas per savaitę.

Kitas pavyzdys – sparčiai auganti ir sėkmingai produkciją eksportuojanti įmonė „VLI Timber“, gaminanti įvairių rūšių džiovintas malkas. Dauguma panašią veiklą plėtojančių įmonių ilgą laiką pirmenybę teikdavo pigesnei medienai iš Baltarusijos, kuri buvo pagrindinė ir, dažnu atveju, vienintelė žaliavų tiekėja. Tačiau paskelbus sankcijas, tokios įmonės susidūrė su nemažu iššūkiu – kur nuo šiol pirkti medieną? Šiuo metu joms tenka skubiai tirti tiekėjų rinką, ieškoti naujų partnerių ir rūpintis lėšomis dėl pabrangusios žaliavos. Tuo tarpu, „VLI Timber“ jau seniai diversifikavo žaliavų tiekimą, pirmenybę teikdama lietuviškai medienai, o konkuruoti nutarė ne pigesne kaina, o produkcijos kokybe ir užsakymų įvykdymo punktualumu. Dabar didžiąją dalį produkcijos įmonė eksportuoja, o gamybiniai pajėgumai ir pajamos kasmet auga po 30-40 proc.

Abiejų įmonių verslo strategijas išskiria toliaregiškumas ir siekis plėsti veiklą tvariai, skiriant daug dėmesio rizikų valdymui ir ilgalaikio konkurencingumo užtikrinimui.

Džiugu, kad teigiamų pavyzdžių turime ir valstybiniame sektoriuje. 2012 m. LR Seimo patvirtinta „Nacionalinė energetinė nepriklausomybės strategija“ tapo toliaregišku ir konkrečiais veiksmais įtvirtintu sprendimu. Dabar Lietuvos pavyzdžiu panašias strategijas kuria ir kitos šalys, kurias iš miego pažadino tik „perkūnas iš giedro dangaus“ – Rusijos sukeltas karas prieš Ukrainą ir energijos išteklių krizė.

Paprasčiausias būdas įvertinti rizikas – ištirti įmonės išlaidas

Viena iš paprasčiausių ir tiksliausių rizikų valdymo plano priemonių – įmonės išlaidų krepšelio analizė. Įvardinkite, kokios išlaidų eilutės sudaro didžiausią jūsų verslo sąnaudų dalį ir nuspręskite, ką darysite, jei smarkiai padidėtų išlaidos viename ar kitame segmente.

Kaip elgsitės, jei darbuotojų atlyginimai rinkoje pakiltų 15 arba 30 proc.? Kokių veiksmų galime imtis jau dabar? Kaip didinsite darbuotojų lojalumą, kaip formuosite atlyginimų rezervą ir politiką, kad jų pakaktų darbuotojams išlaikyti?

Įvertinkite gamybos, operacines ir pardavimų sąnaudas: ką darysite, jei žaliavų kainos pakiltų 30 ar visus 100 proc.? Ką darysite, jei staiga netektumėte vieno ar kito tiekėjo? Paskaičiuokite, kiek šiandien reikėtų investuoti, kad praradus stambų užsakovą įmonės neištiktų lėšų trūkumas.

Tokius rizikų įvertinimo pratimus kartojame svarstydami energijos, komunalinių mokesčių ar kuro kainas. Ir kaskart rengiame veiksmų planus, ką įmonė gali padaryti dabar, siekdama suvaldyti tikėtinas rizikas ateityje.

Klimato kaitos rizika beldžiasi į kiekvienos įmonės duris

Nors šiuo metu verslas mėgina susidoroti su energijos išteklių krize ir sparčiai augančiomis sąnaudomis, vis dėlto daugumai įmonių tai yra kaip netikėtai kilęs gaisras. Nuoseklus požiūris į rizikų valdymą skatina visuomet žiūrėti plačiai, o šiuo metu ypatingą dėmesį skirti klimato kaitai. Būtent ją ECB įvardina kaip vieną didžiausių rizikų, kurią pradėti valdyti privalu nedelsiant.

Šiemet neįprasta kaitra negailestingai užklupo keletą Vakarų Europos šalis. Tuo pačiu metu augančios energijos kainos daugelį įmonių privertė spręsti skausmingas dilemas: ar leisti papildomas lėšas pastatų kondicionavimui, kaip užtikrinti tinkamas sąlygas dirbantiems lauke. ES vis griežtina reikalavimus ir netrukus darbdaviai turės prisiimti papildomų išlaidų – esant aukštesnei nei 27 laipsnių temperatūrai lauke atliekami darbai turės būti stabdomi, o darbuotojams vis tiek mokamas atlyginimas. Kaip įmonės spręs šiuos klausimus ir kaip šių reikalavimų vykdymas atsilieps finansiniams rezultatams?

Fizinės ir perėjimo rizikos – kas tai?

Įmonės Lietuvoje klimato kaitą dar tik pradeda vertinti kaip realią grėsmę. Pats laikas šią problemą pradėti spręsti dabar. Būtina apgalvoti, kaip valdysite tiek fizines, tiek perėjimo rizikas. Fizinės rizikos susijusios su ekstremaliais reiškiniais, augančia temperatūra, kylančiu vandens lygiu, besikeičiančiomis gamtos sąlygomis. Perėjimo rizikos – tai prisitaikymas prie reguliavimo, pvz. atitikties anglies dioksido kiekio reikalavimams. Nuolat atliekami klimato kaitos poveikio tyrimai rodo, kad nuo 1980 m. pasauliniai nuostoliai išaugo beveik 4 kartus nuo 452 mlrd. iki 1771 mlrd. JAV dolerių, ir dabar beveik pusę šios sumos (815 mlrd.) sudaro nuostoliai, sukelti meteorologinių reiškinių. Skaičiuojama, kad siekiant Paryžiaus susitarimų numatyto tikslo neleisti temperatūrai pakilti daugiau kaip 1,5 laipsnio, valstybėms būtina investuoti po 2-5 proc. BVP. Jei niekas nebus daroma, 2050 m. kova su klimato kaitos pasekmėmis gali pareikalauti daugiau kaip po 10 proc. šalių BVP.

Ar Jūsų įmonė jau pagalvojo, kaip organizuosite veiklą vis didėjant temperatūrų svyravimams: pvz., kai žiemą lauke bus 30 laipsniai šalčio, o vasarą – 40 laipsnių karščio? Ką darytų jūsų įmonė, jei taps opi geriamo vandens problema, nyks biologinė įvairovė, kils vandens lygis, bus keičiama žemės sklypų paskirtis, tektų perkelti gamybines ar administracines patalpas? Šių klausimų sprendimas užtruks ne vienerius metus, ir tai reikia daryti čia ir dabar. Rytoj gali būti per vėlu ir gali tekti stabdyti veiklą.

Kad taip nenutiktų, bankų sektorius jau daug metų rengia ir peržiūri rizikos valdymo veiksmus. Klimato ir aplinkos rizikų valdymas artimiausiu metu bus įtrauktas į kredito rizikos valdymą. Tai skatins įmones rimčiau įvertinti verslą supančius pavojus ir būti geriau pasirengusioms atremti bet kuriuos iššūkius. Kreditorių dėmesys rizikų valdymui skatins įmones brandžiau žiūrėti į įmonių vadybą, ir rezultate visi turėtume laimėti padėję Lietuvos verslui tapti stipresniu ir atsparesniu.

Panašios naujienos

Banko darbo laikas vasario 15-16 d.

Banko darbo laikas vasario 15-16 d.

Banko klientų aptarnavimo skyrius S. Moniuškos g. 27, Vilniuje vasario 16 d. nedirbs, Klientai taip pat nebus aptarnaujami telefonu ar el. paštu. Vasario 15 d. dirbsime iki 16 val. Jūsų patogumui, visi pateikti mokėjimai bus vykdomi įprastai.
2024-02-07